Lietuvos Respublikos Seimas šių metų gruodžio 1 d. priėmė naujos redakcijos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą (Žin., 2011, Nr. 155-7353) (toliau vadinama – Įstatymas), kuris įsigaliojo nuo 2012 m. sausio 1 d. Šiuo Įstatymu siekiama didinti darbingo amžiaus darbingų asmenų motyvaciją integruotis į darbo rinką, mažinti nepasiturinčių gyventojų ilgalaikę priklausomybę nuo socialinės paramos sistemos, piktnaudžiavimo pinigine socialine parama galimybes bei užtikrinti piniginę paramą tiems asmenims, kuriems jos labiausiai reikia.
Įstatyme įtvirtinta nuostata (23 straipsnio 1 dalies 3 ir 9 punktai), kuria savivaldybės administracija, teikianti piniginę socialinę paramą, nustatyta pareiga, kilus pagrįstų įtarimų dėl asmens prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas arba patikrinimo metu kilus pagrįstam įtarimui, kad yra pateikti neteisingi duomenys arba jie nuslepiami: pirma, įpareigoti šiuos asmenis deklaruoti turtą (įskaitant gaunamas pajamas) Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, antra, informuoti nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančias institucijas dėl galimai nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir (ar) nelegalų darbą, imtis veiksmų Įstatymo nustatyta tvarka.
Siekiant garantuoti paramą darbingo amžiaus darbingiems nepasiturintiems gyventojams tuomet, kai jos labiausiai reikia (netekus darbo, sumažėjus darbo pajamoms), naujajame įstatyme numatyta, kad užsiregistravę teritorinėje darbo biržoje nepasiturintys gyventojai iš karto įgyja teisę kreiptis dėl piniginės socialinės paramos (8 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Įstatyme numatyta, kad auginantys vaikus (įvaikius) iki 18 metų nesusituokę asmenys (įsikaitant santuoką nutraukusius asmenis) ar teismo sprendimu gyvenantys skyrium sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys asmenys, auginantys vaikus (įvaikius) iš ankstesnio bendro gyvenimo, tačiau nėra sudarę teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo nesikreipė į teismą arba kreipėsi, bet tėvystė nebuvo nustatyta ir (ar) išlaikymas nebuvo priteistas, arba pareiškimas paliktas nenagrinėtas, kompensacijos neskiriamos (8 straipsnio 3 dalis).
Nuo sausio 1 d. keitėsi ir socialinės pašalpos dydžiai: socialinės pašalpos dydis vienam gyvenančiam asmeniui, turinčiam teisę ją gauti, sudaro 100 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį. Socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims, turintiems teisę ją gauti, įskaitant atvejus, kai socialinė pašalpa skiriama tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), sudaro:
1) pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui – 100 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį;
2) antram bendrai gyvenančiam asmeniui – 80 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį;
3) trečiam ir paskesniems bendrai gyvenantiems asmenims – 70 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį.
Šie socialinės pašalpos dydžiai taikomi asmenims, kurie dėl socialinės pašalpos kreipsis nuo 2012 m. sausio 1 d.
Raseinių rajono savivaldybė šį Įstatymą įgyvendins ir teiks piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams kaip savarankiškąją savivaldybių funkciją. Todėl Raseinių savivaldybė kartu su socialiniais partneriais – bendruomenėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir kitais aktyviais bendruomenės nariais, Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. (1.1)TS-322 patvirtintu Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo Raseinių rajono savivaldybėje vykdant savarankiškąją savivaldybės funkciją tvarkos aprašu (toliau – tvarkos aprašas), įvertins konkrečios šeimos ar asmens situaciją ir teiks piniginę socialinę paramą tik tuomet, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes.
Tvarkos apraše numatyta didinti socialinės pašalpos mokėjimą, kai asmuo įsidarbina ir atitinka tvarkos apraše 20 punkte numatytus kriterijus ir taip pat mažinti socialinės pašalpos dydį bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui tais atvejais, kai bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo yra darbingo amžiaus darbingas, bet nedirbantis asmuo gaunantis (gaunantiems) socialinę pašalpą nuo 6 mėnesių iki 12 mėnesių – socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui mažinamas 20 procentų; gaunančiam (gaunantiems) socialinę pašalpą nuo 12 mėnesių iki 24 mėnesių – socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui mažinamas 30 procentų; gaunančiam (gaunantiems) socialinę pašalpą ilgiau kaip 24 mėnesius – socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims, auginantiems vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius), mažinamas 40 procentų; socialinė pašalpa vienam gyvenančiam asmeniui ir vaikų (įvaikių) neauginantiems bendrai gyvenantiems asmenims neskiriama. Socialinės pašalpos gavimo laikotarpis skaičiuojamas nuo 2012-01-01.
Visais rūpimais klausimais dėl piniginės socialinės paramos skyrimo prašome kreiptis pagal gyvenamąją vietą seniūnijose.