Paskelbta: Pn, Lap 25th, 2011
Naujienos | Paskelbė admin

Komunalinių atliekų deginimo poveikis žmonių sveikatai

Dalintis
Žymos

Prasidėjus šildymo sezonui kyla didelių problemų ne tik su dideliais mokesčiais už šildymą, bet ir aplinkos tarša, kuri sukelia pavojų žmonių sveikatai.

Kadangi Lietuvoje nėra plačiai išvystytos sunkiosios pramonės, pagrindiniai dioksinų/furanų, kurie yra patys pavojingiausi patvarieji organiniai teršalai (toliau – POT), išmetimo šaltiniai šalyje yra privatūs namų ūkiai, žmonių neleistinai deginamos nerūšiuotos komunalinės atliekos. Privačiuose namų ūkiuose mažiausiai kontroliuojamas degimo procesas bei kas deginama. Didžiausias dioksinų/furanų išsiskyrimo šaltinis – lauke ar buitinėje krosnyje deginamos komunalinės atliekos, plastmasė, pakuotės ir kt., padangos, seni baldai, impregnuota mediena. Patys gyventojai, kūrendami savo privačius namus įvairiu „pigiu“ kuru, to net nejausdami teršia savo pačių gyvenamąją aplinką. Dioksinai/furanai į organizmą patenka tiek per kvėpavimo organus, tiek su maisto produktais. Esant netvarkingiems dūmtraukiams ir kūrenant užterštą medieną bei įvairias degias komunalines atliekas, gyventojai užteršia savo gyvenamųjų patalpų orą ne tik suodžiais ir kitais įprastiniais degimo produktais, o taip pat ir ypatingai kenksmingais žmogaus sveikatai dioksinais/furanais. Kadangi gyvenamųjų namų kaminai yra neaukšti ir visi iš jų išmetami degimo produktai, tarp kurių yra ir dioksinai/furanai, nusėda to paties namo ar netolimų kaimynų kiemuose, kur dažniausiai auginamos daržovės, uogos, auga vaismedžiai, tad visi šie teršalai pačiu trumpiausiu keliu patenka ant žmonių valgių stalo. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad kelios dešimtys šeimų, deginančių tokias atliekas, užteršia orą bei aplinką labiau negu dešimtis tūkstančių gyventojų aptarnaujanti specialiai įrengta atliekų deginimo krosnis.
Jau ne vieną dešimtmetį kalbama apie POT pavojingąsias savybes, tačiau tik nedaugelis žmonių žino, koks šių medžiagų poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai, kur jų gali būti aplinkoje, kaip išvengti šių teršalų poveikio. Tai yra vienos iš toksiškiausių ir pavojingiausių žmogui ir gyvajai gamtai medžiagų. POT yra ypatingai nuodingi ir pavojingi žmonių sveikatai, sutrikdo žmonių bei gyvūnų vystymąsi, sukelia vėžinius susirgimus, pažeidžia imuninę, hormoninę, lytinę, nervų sistemas. POT į žmogaus organizmą patenka per odą, burnos ertmę su maistu bei kvėpavimo takus. Susikaupę didesni jų kiekiai gali sukelti įvairias ligas ir sutrikimus, vėžinius susirgimus, nervinės sistemos sutrikimus, kepenų ligas, ūmines alergines reakcijas, vaisingumo sutrikimus bei kūdikių išsigimimus. Per besilaukiančios motinos organizmą ir žindymo metu POT persiduoda kūdikiams, kurie yra veikiami šių teršalų labiausiai pažeidžiamu periodu – kai jų kūnai, nervų, imuninė sistemos dar tik vystosi. POT sutrikdo vaisiaus vystymąsi, dėl to gimę kūdikiai gali turėti motorikos, psichikos, elgesio, mąstymo, augimo sutrikimus, susilpnėjusį imunitetą.
POT pasižymi labai lėtu skilimu aplinkoje normaliomis sąlygomis. Jie ypatingai patvarūs, patekę į aplinką ilgai išlieka nesuirę net dešimtimis metų. Be to, kai kurie POT skilimo produktai gali būti dar toksiškesni negu patys teršalai.
Atkreipiame dėmesį, kad gyventojai, neleistinai degindami nerūšiuotas komunalines atliekas, kuriose yra plastmasių, impregnuotos medienos, skudurų, užterštų naftos produktais, alyva, tepalais ir kt. nuodija savo pačių gyvenamąją aplinką ir patys save. Nuodingi teršalai išsilaiko aplinkoje ilgą laiką nesuskilę ir per dirvožemį, per jame auginamas daržoves, vaisius bei uogas, veikia žmogaus sveikatą pastoviai, padarydamos didžiulę žalą žmonių sveikatai.
Pakeisti žmonių įpročius reikia daugiau pastangų ir laiko nei imti griežčiau kontroliuoti šiuos teršalus į aplinką išmetančias įmones, kurios ir be to statosi vis naujesnius įrengimus, vis tobulesnius valymo įrenginius ir išmetimai iš jų nėra labai dideli. Jokia kontroliuojanti institucija nėra pajėgi užtikrinti, kad kiekvienas atskirai gyventojas elgtųsi taip, kaip privaloma. Tiktai kiekvienas žmogus atskirai, suvokdamas, kad jis, nesilaikydamas paprasčiausių aplinkos apsaugos reikalavimų, kenkia ne tik sau ir kaimynui, bet taip pat ir ateinančioms kartoms, gali padėti, kad šių POT į aplinką būtų išmetama kaip galima mažiau.
Pagal Lietuvos Respublikos Administracinių Teisės Pažeidimų Kodekso 1984 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-4449 83 straipsnį, atliekų deginimas nesilaikant įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų atmosferos apsaugos reikalavimų užtraukia baudą piliečiams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų ir pareigūnams – nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų litų. Visų aplinkos apsaugos administracinių pažeidimų kontrolę vykdo Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Raseinių rajono agentūra. Pastebėjus galimus pažeidimus dėl atliekų ir kitų neaiškios kilmės medžiagų deginimo, prašome kreiptis į kontroliuojančią instituciją adresu T. Daugirdo g. 7, Raseiniai, tel. 8 428 70 071 arba 8 428 70 395.

Palikti Komentarą

XHTML: Galite naudoti html žymas: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>