Istorija

Paskelbė admin Laikas Ketvirtadienis, sausio 21st, 2010 Su 0 Comments

1253 m. Eregalle, 1322 m. Erogele, 1363 m. Eroglen, 1377 m. Aragel, 1613-1655 m. Hoyragela, 1585m. Eiragela, Ojrakgela, 1722 m. Eyragela, 1843 m. Ejragola, 1900 m. Eiragala, 1911 m. Ariogala, 1917 m. Airiogala, 1920-1923 m. Ariogala, 1941 m. Airogallen; lot. Erraoscholae.

Pavadinimas Anksčiau buvo rašoma metais: kr -kronikoje,
metraštyje; i -inventoriuje, akte; ž – žemėlapyje;
v -vardyne, žinyne; pr – privilegijoje
Pavadinimas Šaltinio
nuoroda
Ariogala 1253 kr Eregalle (Bunge…)
1322 kr, 1363 kr, 1377 kr Erogele, Eroglen,  Aragel (SRP) 1,II, III
1613 ž Hoyragela (1)
1655 ž Hoyragela (J Janssonijaus ž.)
1585 i Eiragela, Ojrakgela (RŽK) J.Sprogio
1772 ž Eyragela (2)
1843 ž Ejragola (4)
1900 ž Eiragala (5)
1911 ž, 1920 ž, 1923 v Ariogala (6, 8, 26)
1917 ž Airiogala (7)
1941 ž Airogallen (VO)

Dubysos kairiajame krante, prie senojo Žemaičių plento. Labai sena gyvenvietė, pirmą kartą paminėta 1253 m. Mindaugo raštuose, kai jis naujai stei­giamai Lietuvos vyskupijai užrašė pusę Ariogalos žemių, kurios 1257 m. Buvo perleistos Livonijos vysku­pui. Dažnai Ariogala minima metraščiuose, kuriuose aprašomi kryžiuočių žygiai į Lietuvą. Tų laikų liudininkas – piliakalnis prie Dubysos, ant kurio stovėjusi XIII-XIV a. medinė pilis. Manoma, kad joje gyvenęs  kunigaikštis Pukuveras, kurio sūnus buvo garsusis Vytenis, valdęs apie 1295-1316 m., ypač aktyviai kovojęs su kryžiuočiais. 1792 m. gavo Magdeburgo teises, tačiau augo lėtai. Sudegė per Pirmąjį pasaulinį karą.

Ariogala tai vienas iš seniausių Lietuvos miestų. Pirminė žodžio “Ariogala” reikšmė galėjo būti kieno nors kraštas, pabaiga, pakraštys ar pan., tačiau žodžio šaknis er- (arba ar-) leidžia spėti, kad šis žodis gali būti kilęs ir iš kokio nors asmenvardžio. Taigi Ariogala galėjo būti “Ario (ar Erio) galas, kraštas”. Senuose raštuose Ariogala vadinama:

Kai kurie istoriniai šaltiniai teigia, kad Ariogala buvusi Mindaugo sostinė. Taip pat iš Ariogalos yra kilęs Didysis Lietuvos kunigaikštis Gediminas, iš kurio išaugo didžiųjų kunigaikščių dinastija.

1253 m. Ariogalos žemė (Eregalle) pradedama minėti istoriniuose šaltiniuose: 1253 m. liepos mėn. aktu Lietuvos karalius Mindaugas  Livonijos ordinui užrašė pusę Ariogalos, Raseinių, Betygalos ir kai kurias kitas Žemaitijos žemes. 1254 m. kita Ariogalos žemių dalis buvo padovanota vyskupui Kristijonui.

1352 m. Ariogalos žemes nusiaubė magistro Henriko Kniprodės vadovaujami kryžiuočiai. Tais metais medinė Ariogalos pilis užpuolikus atrėmė (spėjama, kad ši pilis stovėjo toje vietoje, kur vėliau buvo pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia ir buvo kapinės). Ariogalos žemes kryžiuočiai siaubė ir 1294, 1348, 1349, 1352, 1355, 1363, 1365, 1367, 1370, 1372, 1377, 1378, 1382 m. Per paskutinį antpuolį Kryžiuočių ordino maršalo Kuno Hotenšteino vadovaujami kryžiuočiai įveikė medinės Ariogalos pilies gynėjus ir sudegino pilį, o visus gynėjus, išskyrus du, išžudė.

1384 m. kryžiuočių kelių į Lietuvą aprašyme paminėta Ariogalos apylinkėse esanti Lesčių vietovė.

1390 m. Ariogalos žemės atstovai Dramutis, Erimas, Giniotas, Joteika, Vilondas, Zundas kartu su kitais žemaičių pasiuntiniais Karaliaučiuje pasirašė Žemaitijos ir kryžiuočių taikos sutartį.

Vytauto laikais, aprimus karams, Ariogala tapo Didžiosios Lietuvos kunigaikštystės dvaru. XV a. ji pradėjo plėstis ir augti. Žemaičių krikšto laikotarpiu apie 1416 metus Vytauto Didžiojo rūpesčiu buvo pastatyta Romos Katalikų bažnyčia. XVI a. pr. Ariogala tapo karališkojo valsčiaus centru, seniūnija.

Vienas iš paskutiniųjų kryžiuočių puolimų minimas Vytauto laikais 1405 m. Puolimai   liovėsi tik po 1410 m., kai Vytautas Didysis sumušė kryžiuočius Žalgirio mūšyje.

1529 m. minimas Ariogalos miestelis. 1560 m. Ariogaloje jau veikė parapinė mokykla.

1640-05-26 karalius Vladislovas IV Ariogalai suteikė miesto teises – ruošti turgus, prekymečius (jomar­kus),. tačiau Ariogala ilgai netapo  miestu ir tik  1792 m. balandžio 12 d. iš Stanislovo Augusto Ariogala gavo laisvojo miesto teise ir herbą: “raudoname lauke du sukryžiuoti kardai ir įrašas apačioje: “Verčiau gyvybę prarasim nei laisvę” (wprzod Stracim Žycie, niž Wolnošč). Apie kitas herbo spalvas galima spręsti iš privilegijoje ganėtinai realistiškai nupiešto ir čia skelbiamo herbo. ariogalos herbe vaizduojami du kardai (tuomet labiausiai paplitęs šaltasis ginklas) bei devizas. „Verčiau gyvybę prarasim nei laisvę“ buvo to meto aktualijų padarinys, atspindėjęs bent dalies visuomenės ryžtą ginklu (tai rodo geležtės į viršų) ginti tiek miesto, tiek viso valstybės laisvę. 1792 m. viduryje. pasikeitus politinei padėčiai, savivaldos pradėtos naikinti. Ariogala kažkaip ją išsaugojo iki 1795 m. kovo 18 d. (miesto teisę atgavo tik 1956 m.). Dar tais pačiais metais neliko Lenkijos ir Lietuvos valstybės, ilgam nuėjo į užmarštį ir miesto herbas.

Pirmasis, prisiminęs Ariogalos herbą – Motiejus Valančius, istorinių veikalų autorius. Jis, pasinaudojęs Simono Daukanto iš Lietuvos Metrikos surinkta medžiaga, XIX a. viduryje rašė, kad Ariogalos herbe vaizduojami du sukryžiuoti kalavijai. Taip istoriografijoje atsirado pirmas netikslumas – kardai pakeisti į kalavijus. Būtent juos pavaizdavo XX a. pradžios dailininkai Tadas Daugirdas bei Bronius Šaliamoras herbiniuose atvirukuose.

1833 m. ją lankė 185 mokiniai. 1923 m. buvo įsteigta žydų mokykla. Ją lankė 68 mokiniai.

1842 m. Ariogaloje valdžia įsteigė rusišką pradžios mokyklą.

1847 m. Ariogaloje pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia.

1850 m. Ariogalos kapinėse Plembergo dvarininkas Stasys Daugirdas pastatė mūrinę koplyčią, kurioje palaidoti Daugirdų giminės nariai. Šiose kapinėse palaidotas ir iškilus archeologas, istorikas, Kauno miesto muziejaus įkūrėjas Tadas Daugirdas (1852–1919).

1852 m. mieste veikė parapinė mokykla, 1853 m. ją lankė 56 mokiniai. Mokykla veikė iki 1863 m. Po to ji buvo uždaryta, o vietoje jos įkurta rusiška mokykla.

1831, 1863 m. Ariogalos krašto žmonės aktyviai dalyvavo sukilimuose. Jiems pralaimėjus, daugelis patyrė represijas.

1884 m. Ariogaloje įsteigta evangelikų liuteronų parapija.

1885 m. Ariogaloje pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia.

1878 m. Ariogaloje  įsteigta berniukų mokykla.

1880 m. Ariogaloje pradėjo veikti paštas.

1897 m. Ariogaloje buvo 2 376 gyventojai.

1907 m. Ariogaloje  įsteigtos berniukų ir mergaičių mokyklos.

1908 m. „Saulės“ draugija Ariogaloje įsteigė lietuvišką mokyklą. 1933 m. ją lankė 185 mokiniai. Vokiečių okupacijos laikais mokyklos nebuvo, jos pastatai buvo sudegę. Normalus mokyklos darbas prasidėjo tik atgavus nepriklausomybę.

Nuo senų laikų Ariogaloje gyveno ir žydai. Jie supirkinėjo prekes, siuntė jas į Prūsiją, prekiavo vašku, medumi, druska, kailiais ir kitais produktais. Turėjo keletą smuklių. Pagal padavimus senovėje Ariogala buvusi didelis miestas. Carinės Rusijos laikais Ariogala sunyko ir buvo nežymus Padubysio miestelis, per kurį iš Kauno į Žemaičių žemes ėjo svarbus vieškelis.

Prieš I – ąjį pasaulinį karą Ariogala degė 3 kartus. Visiškai sudegė rusų – vokiečių karo veiksmų metu 1915 m. gegužės mėn.; liko tik apie 30 stovinčių trobesių.

1915 m. sudegė Ariogalos Romos katalikų bažnyčia.

1915 m. Plembergo dvaro apylinkėse vyko mūšiai. Žuvusieji (apie 400 rusų karių) palaidoti buvusio dvaro sode ir lankoje.

1918 m. gruodžio 16 d. išrinkta pirmoji Ariogalos valsčiaus valdyba.

1918–1948 m. Ariogaloje veikė pradinė mokykla, kuri 1948–1949 m. turėjo gimnazijos teises. Dabar Ariogaloje veikia vidurinė mokykla.

Nepriklausomybės laikais Ariogala buvo valsčiaus savivaldybė. Tuomet buvo dvi pradžios mokyklos, paštas, sveikatos ir veterinarijos punktai, policijos nuovada, dvi smulkaus kredito draugijos, pora malūnų, elektros stotis, kooperatyvas, pieninė, daug amatininkų. Be katalikų parapijos, buvo evangelikų parapija, 3 žydų maldos namai, 3 bibliotekos, skaitykla, daugybė kultūrinių, ekonominių, religinių, jaunimo organizacijų. 1922 m. miestas perplanuotas, suskirs­tytas į sklypus, nutiestos gatvės, kai kurios išgrįstos. Nepriklausomybės metais buvo 15 gatvių. Vytauto g. grįsta visa, 4 – iš dalies, kitose – mediniai šaligatviai. Šiandien nėra tokių gatvių, buvusių prieš karą: Laisvės, Juozapavičiaus, Žaliosios, Aukš­tosios, Valsčiaus, Sinagogų, Gaisrininkų, Pirties. Bet atsirado naujų.

1923 m. Ariogaloje įsteigta žydų mokykla.

1933 m. Ariogaloje veikė paštas, du bankai, dvi lietuvių pradžios mokyklos (keturių ir dviejų komplektų), žydų mokykla.

Dar kitaip Ariogalos herbą 1935 m. interpretavo Marijanas Gumowskis. Jis pavaizdavo du geležtėmis į apačią sukryžiuotus kalavijus. Šitaip nupiešti ginklai prarado pirminę prasmę, nes į viršų pakeltos geležtės simbolizavo pasirengimą kovai, o nukreiptos į apačią – kovos pabaigą, ginklų sudėjimą.

1936 m. pro Ariogalą nutiestas Žemaičių plentas. Vykstant darbams, sutvarkyta netoli Ariogalos trykštančio šaltinio, kuris laikomas šventu, aplinka, padarytas nedidelis baseinėlis. 1972 m. naktį iš liepos 21 į 22 d.  šalia šaltinio kaunietis V. Lažinskas pastatė metalinį apie aštuonių metrų aukščio kryžių. Greitai jis buvo nugriautas, tačiau Lietuvos atgimimo metais atstatytas. Netoliese, to paties kalno šlaite, 1937 m. buvo išbetonuoti Gedimino stulpai. Sovietmečiu juos mėginta sunaikinti, tačiau paminklas buvo tik užkastas žemėmis. 1989 m. Gedimino stulpai atstatyti.

1939 m. užbaigta statyti dabartinė Ariogalos katalikų šv. Mykolo arkangelo bažnyčia, kurią suprojektavo šveicarų architektas E. Peiri, o darbams vadovavo Graudas ir Pukys. Bažnyčios statyba rūpinosi klebonas Antanas Simanavičius. Į šią bažnyčią buvo perkeltas Kauno šv. Mikalojaus bažnyčios centrinis altorius.

II-ojo Pasaulinio karo metais kaip visa Lietuva ir Ariogala patyrė dar vieną išbandymą. Vokiečiai išžudė beveik visus Ariogalos žydus. Buvo ištremta nemaža lietuvių į Sibiro platybes.

1950-1962 m. – Ariogalos rajonas. LSSR admin. terit. vienetas Lietuvos vakaruose, abipus Dubysos vidurupio. Plotas 763km². Centras – Ariogala. Sudarytas 1950.06.20 iš 16 buv. Raseinių ir 21 Vilkijos apskr. apylinkių. Iki 1953m. priklausė Kauno apskričiai. 1956m. Ariogalai suteiktos rajono pavaldumo miesto teisės. 1954 ir 1959 Ariogalos rajonui priklausė 14 apylinkių (Agelaičių, Ariogalos, Berteškių, Betygalos, Butkiškės, Didžiulių, Gėluvos, Gučkampio, Ilgižių, Juodaičių, Milašaičių, Paliepių, Pelutavos, Pernaravos), 2 miesteliai (Betygala, Pernarava). 1959 buvo 24370gyventojų.

Sovietų okupacijos metais Ariogalos valsčiuje veikė Jungtinės Kęstučio apyg. Vaidoto rinktinės Lietuvos partizanai, spausdintas laikraštis „Laisvės varpas“. 1948 m. sunaikintas rinktinės štabas ir spaustuvė.

Nuo 1962 m. Ariogala priskirta Raseinių rajonui ir tebeturi miesto teises. Dabar Ariogala yra antrasis pagal didumą Raseinių krašto miestas, pasižymintis nuostabiomis apylinkėmis. Kiekvieno akį žavi sraunioji Dubysa, jos kloniai. Čia esančiame Dainų slėnyje vyksta ne tik rajoniniai, bet ir respublikiniai renginiai.

Ypač sparčiai Ariogala pradėjo augti, kai čia įsikūrė Raseinių melioracijos statybos valdyba. Ką tik sudarytame rajone buvo Ariogalos, Betygalos, Čekiškės, Pernaravos ir dalis Girkalnio valsčiaus. Rajono centro įsteigimas Ariogaloje paskubino miestelio atstatymą, davė impulsą spartesnei jo raidai. Nuo 1962 m. Ariogala  priskirta Raseinių rajonui ir tebeturi miesto teises. Dabar Ariogala yra antrasis pagal didumą Raseinių krašto miestas, pasižymintis nuostabiomis apylinkėmis. Kiekvieno akį žavi sraunioji Dubysa, jos kloniai. Čia esančiame Dainų slėnyje vyksta ne tik rajoniniai, bet ir respublikiniai renginiai. 1968 m. įkurta bendrovė „Ariogalos gelžbetonis“ ir Raseinių siuvimo įmonės „Šatrija“ cechas.

1974m. šalia Ariogalos įsteigtas Dubysos ichtiologinis draustinis, Jurbarko, Kauno ir Raseinių rajonų savivaldybių teritorijoje. Dubysos draustinis sudaro 29.4km ilgio Dubysos upės atkarpa nuo Ariogalos tilto iki žiočių. Draustinio tikslas – apsaugoti žiobrių nerštavietes, pagausinti šių žuvų išteklius. Draustinyje gyvena margieji upėtakiai, ešeriai, lydekos, iš žinduolių – ūdros, kanadinės audinės, bebrai; pasitaiko tulžių.

Dabar Ariogaloje yra paštas (veikia nuo 1880 m.), autobusų stotelė, lopšelis – darželis, pradinė mokykla, vidurinė mokykla (1918 – 1948 m. pradinė, 1948 – 1949 m. gimnazija), biblioteka, bažnyčia, kultūros namai, restoranas, ligoninė, poliklinika, vaistinė, apie 20 parduotuvių, veterinarijos ligoninė, turgus. Svarbiausios pramonės įmonės: 1968 m. įkurta bendrovė “Ariogalos Gelžbetonis” (buvęs Raseinių gelžbetoninių konstrukcijų cechas) ir Raseinių siuvimo įmonės “Šatrija” cechas.

1969 m. klaidų neišvengė ir Respublikinė herbadikos komisija. Herbas atkurtas pagal vienintelį išlikusį originalų šaltinį – Lietuvos Metrikos herbo piešinį: kardai sukryžiuoti geležtėmis į viršų. Paliktas iš lenkų į lietuvių kalbą išverstas herbo devizas, kuris, nors ir nepriklauso pagrindinėms herbo dalims, šiuo atveju prasmingai papildo pirminę Ariogalos herbo idėją. Tačiau siekiant monumentalumo, atsisakyta margaspalvės skydo papėdės.

Šiame krašte pokario metais vykusias laisvės kovas mena Ariogalos civilinėse kapinėse tremtinių ir politinių kalinių klubo “Garsas” iniciatyva 1991 m. pastatyta koplytėlė partizanams ir paminklas tremtiniams. Atkūrus nepriklausomybę Ariogalos vardą visoje Lietuvoje garsina nuo 1991 m. Dainų slėnyje rengiami tradiciniai sąskrydžiai “Laisvės ugnis – ateities kartoms”. Kasmet vasarą čia susirenka partizanai, buvę politiniai klaliniai, tremtiniai ir kiti Lietuvos laisvės kovų dalyviai. Beje, kelią į Dainų slėnį puošia tautodailininko Juozo Grabausko sukurtos skluptūros.

2000m. Ariogalos miesto seniūnijos plotas – 482 ha, iš jų 41 % užstatyta; 25 % užima įvairūs želdiniai, 13 % žemės ūkio naudmenos. Likusią teritoriją užima vandenys ir įvairios paskirties plotai. Mieste yra du jaukūs parkai.

2001 m. surašymo duomenimis, Ariogaloje gyveno 1743 vyrai ir 1954 moterys, iš viso – 3697 žmonės.
Tais pačiais metais iš naujo atkurtą Ariogalos miesto herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino 2001 m. lapkričio 15 d.

2003 m. liepos 12 d. Ariogalos miestas sutiko didįjį 750 metų jubiliejų, pražydusį naujomis spalvomis, apsuptą akį džiuginančių skverų, žaliųjų parkų, gėlėse skendinčių sodybų. Po vidurdienio teatrinio meno gerbėjai susirinko į Ariogalos bažnyčios šventorių, kuriame vidurinės mokyklos moksleiviai (režisierius A. Kazlauskas) pristatė evangelinį vaidinimą “Ir Žodis buvo Dievas”. Žiūrovus sudomino inscenizuoti fragmentai iš šv. Mato ir kitų Evangelijų apie Kristų ir jo mokymo tiesas. Įsimintina savita vaidinimo režisūra, originali jaunųjų aktorių vaidyba, profesionali pagrindinės kūrinio idėjos išraiška. Prie miesto seniūnijos buvo pašventintas paminklinis akmuo su iškaltu granito lentoje užrašu: “Ariogalai 750 metų. 1253-2003″.

2009 m. įkurtos 6 Ariogalos miesto seniūnaitijos.

* Dubysos seniūnaitija: Ateities g., Vyšnių g., Derliaus g., P. Cvirkos g., Šlaitų g., Dubysos g., Vytauto g. 95-143, Vytenio g., Vienybės g., Slėnio g. 2-6, Gedimino g., Maironio g. 1-19, Kalnų g., Šaltinio g.
* Melioratorių seniūnaitija: Melioratorių g. 1, 3, 4, 5, 6, 7, 8
* Mokyklos seniūnaitija: D. Rudzinsko g., Taurupio g., Sodų g., Gėlių g., J. Žemaitės g., Negirvos g., Vytauto g. 44-142, Vytauto g. 41-93, Slėnio g. 3-9, Slėnio g. 13-14
* Pramonės seniūnaitija: Dainavos g., Parko g., Smėlynų g., Giraitės g., Verdėlupio g. 1, 5, 6, 7, 8, 14, Žemaičių g. 41-59, Žemaičių g. 18-26, Vytauto g. 1-39, Vytauto g. 2-36, J. Savickio g., Aušros g., Vyturių g., Turgaus g.
* Šiaurinė seniūnaitija: Plento g., Lakštingalų g., Žemaičių g. 1-37, Žemaičių g. 2-14, Darbininkų g., Vilties g., Granito g., Vingio g., Laukų g., Liepų g., T. Daugirdo g., J. Biliūno g., Pavasario g., Taikos g., Maironio g. 20-30, Vytauto g. 144-172, Vytauto g. 145-174.
* Verdėlupio seniūnaitija: Verdėlupio g. 10, 11, 12, 13, 15, 17, 18, 19, 20


2009 m. įkurtos 9 Ariogalos seniūnaitijos.

* Butkiškės seniūnaitija: Butkiškės k., Čiužiūnų k., Juteikių k., Putrių k., Paskystūnio k., Survilų k., Uždubysio k.
* Didžiulių seniūnaitija: Didžiulių k., Bažavalės k., Daugirdų k., Daugirdėnų k., Galinos k., Kalniškių I k., Kalniškių II k., Mikalavos k., Pajakališkio k., Padubysio II k., Plembergo k., Turbinavos k., Stenionių k.
* Gėluvos seniūnaitija: Gėluvos k., Algimantų k., Budriškės k., Jučių k., Lesčių k., Padargupių k., Žąsinų k., Šliužių k., Negirvos k., Pagynėvio k., Pašilaupio k., Taurupio k., Kunigiškių k., Leliušių k., Lenčių k., Pūstapolio k., Rajinčiškių k., Ramučių k.
* Grajauskų seniūnaitija: Grajauskų k., Pagojo k., Kasiulkų k., Nolėčių k., Pataklėlių k., Pigainių k.
* Kilupių seniūnaitija: Kilupių k., Aleksandrovkos k., Draustinės k., Pagausančių k., Pakaklių k.
* Milašaičių seniūnaitija: Milašaičių k., Kejėnų k., Keryvų k., Liepynų k., Palukščio k., Pašventupio k., Šilininkų k., Tarosų k., Vilaičių k., Žemygalos k.
* Paliepių seniūnaitija: Paliepių k., Aukštlaukio k., Būdų k., Daujotų k., Daujotėlių k., Jonaičių k., Liepkalnio k., Paliepiukų k., Šilų k., Tauručių k
* Plikių seniūnaitija: Plikių k., Antvėjų k., Baukių k., Daugėliškių k., Molupio k., Padubysio I k., Paliūnės k., Šlapučių k.
* Verėduvos seniūnaitija: Verėduvos k., Bučiūnų k., Mankūnų k., Olgavos k., Raitininkų k., Verėduvaitės k., Viliošių k., Mituvos k., Dabašinskų k., Počiūnų k., Raščių k., Skapiškių k., Surmantų k.